Labas. Labai smagiai kartu su Skudurine Onute gegužės 30d. sudalyvavome atviroje baigiamojoje Miuziklo mokyklos pamokoje. Buvo linksma ir scenoje ir salėje. Dabar skelbiame ATRANKĄ į mūsų miuziklo mokyklos naują grupę. Registruokitės miuziklo.mokykla@gmail.com.

           
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Edita Kauzaitė

 

„TU ŠIANDIEN  DAR NEVERKEI, KALE,  arba tikroji Eglės, žalčių karalienės, istorija“

 

Tragikomedija

 

Režisierius: Romualdas Vikšraitis 

 

Premjera – 2008 m. spalio 5d.

 

Scenografija dailininkės Jolandos Imbrasienės 

Kompozitorė  Rita Mačiliūnaitė

 

Vaidina:

Žana Jablonskytė

Tadas Gudaitis

Edita Kauzaitė

Monika Alseikaitė

Sima Tarvydaitė

Paulius Valaskevičius

Zigmantas Baranauskas

Vaiva Markelytė

Inesa Grigaravičiūtė

 

 

VERTA    PAMATYTI  -  VERTA   PAMĄSTYTI        

              

AR  TAI   NE  APIE  MUS  -  MANE   IR  TAVE?      

               

REKOMENDUOJAMA !               

                                           

PATARIAMA !!                         

                                      

PRIVALOMA !!!                                 

                         

DISKUTUOJANTIEMS APIE ŠEIMĄ . . .

 

IR NE TIK . .

 

 

Neretai krūptelime išgirdę, kad vyras vėl nušovė žmoną, patėvis sulaužė naujagimiui šonkaulius, motina nužudė savo vaikus ar vyriškis daug metų laikė įkalinęs savo šeimą. Kovai prieš šį blogį, prieš kartų kartas besitęsiančią smurto grandinę, prieš smurtą šeimoje Elfų teatras pasitelkia spektaklį „Tu šiandien dar neverkei, kale, arba tikroji Eglės Žalčių karalienės istorija”.

Į teatro sceną perkelta Editos Kauzaitės gyvenimo istorija. Ji kupina skausmo, patyčių ir baimės. Autorė įtaigia menine forma siekia atkreipti visuomenės dėmesį ir padėti kitoms moterims pasiryžti palikti smurtaujančius vyrus.

E. Kauzaitė pasiūlė teatrui į senąjį lietuvių mitą pažvelgti šiuolaikinio žmogaus akimis: suderinti juodąjį humorą su stebuklinės pasakos motyvais. Pjesės veikėja Eglė patiria vyro Žilvino fizinį ir dvasinį smurtą, kartu su ja nuo tėvo despotizmo kenčia ir trys poros vaikai. Tėvas – išradingas budelis, tad be fizinių bausmių, šeima privalo laikytis absurdiškų taisyklių. Štai kokia „instrukcija“ kabo ant šaldytuvo virtuvėje:

Šeimyninio gyvenimo instrukcija:

1. Šviesą įjungti draudžiama, kas paims iš stalčiaus elektros lemputę, gaus per srėbtuvę.

2. Vandens čiaupą atsukti draudžiama, nes sugadinsit, svoločiai.

3. Į šaldytuvą nosį kišti draudžiama - maistas kiekvienam bus atseikėtas pagal nuopelnus.

4. Viryklės neliesti, nes sugedusios rankenėlės, aš jas paslėpiau, niekada nerasit, kvailiai.

5. Buto durų niekam neatidaryti, su kaimynais nekalbėti.

6. Ant fotelių nesėdėti.

7. Tu šiandien dar neverkei, kale!

Ši šeimyninio gyvenimo instrukcija – tikra. Ji kabojo ant šaldytuvo vienos realiai egzistavusios šeimos virtuvėje. Pagal vedybų ir skyrybų statistiką Lietuvoje panaši instrukcija „kabo“ kas trečioje šeimoje.

Spektaklis šokiruoja žiūrovą atidengdamas nuogą tiesą, kas dedasi už eilinės šeimos namų durų...

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Artėjant nepriklausomybės dvidešimtmečiui, Vilniui besirengiant tapti Europos kultūros sostine, vykstant išsipildymo akcijoms, siekiančioms sutaurinti mūsų krašto moralinį klimatą, akivaizdu, kad vis dar kyla noras įžeidinėti vienas kitą, vos tik prabylam apie tai, ką turėtume vadinti  šeima. O gal begalinis kasdieninis šeimos narių emocinis kurtumas ir yra tikroji apokalipsė? Kyla įtarimas, kad pasaulio pabaiga jau atėjo, tik mes to nenorime suprasti. Savo vaikams jau parodėme viską, ką tik mokame blogiausio: kankinti ir įžeidinėti savo artimuosius, žeminti fiziškai silpnesnius ir laikyti tai įprasta moralės norma.